Europinis kėniS - Abies alba MM. Seima Pinacea
Introdukuotas. Paplitęs Vidurio, Pietų ir iš dalies Vakarų Europos kalnuose iki 2000 m virš jūros ly¬gio. Šiaurės rytuose arealo dalis apima Be¬lovežo girią ir rytinius Karpatų kalnus. Len¬kijos pietiniu pakraščiu arealo šiaurinė riba driekiasi į vakarus.
Užauga iki 30-50 (60-65) m aukščio ir 2 m skersmens. Laja kūgiška, senų medžių ritiniška, atviroje vietoje augančių medžių iki žemės šakota, plati, tanki. Žievė pilka, jaunų medžių lygi, žvil¬ganti, senų - negiliai suaižėjusi neplačiomis pailgomis plokštelė¬mis. Ūgliai rusvi, apaugę trumpais tamsiais plaukeliais. Pumpu¬rai kiaušiniški, smailūs, nesakingi (vešlių viršūninių ūglių pum¬purų pamatai truputį sakingi), šviesiai rudi, bronzinio atspalvio. Spygliai 2-3 cm ilgio, 2-2,5 mm pločio, tamsiai žali, žvilgantys, išukiškai perskirti į dvi puses, viršūnėlė įkirpta. Vešlių šakelių spygliai smailūs, pa¬šiaušti. Apatinėje spyglio pusėje išilgai gys¬los 2 ryškūs balti žiotelių ruoželiai. Vešlio¬se šakelėse spyglių balsva apatinė pusė ge¬rai pastebima. Kankorėžiai ritiniški, 10-15 (17) cm ilgio, 3-5 cm skersmens, šviesiai ru¬di. Dengiamųjų žvynų smailios viršūnėlės išlindusios iš po sėklinių, atlenktos žemyn. Sėklos 7-9 mm ilgio, gelsvos, sparneliai du¬kart ilgesni už sėklą, rausvai geltoni. 1000 sėklų sveria apie 40 g.
Sporifikuoti pradeda prieš išsisklei¬džiant spygliams, pirmojoje gegužės pusė¬je. Kankorėžiai sunoksta rugsėjo mėnesį ir netrukus subyra.
Gyvena 300-400 metų. Derėti pradeda 30 metų (medyne dukart vėliau). Auga sparčiau nei daugelis kėnių. Mėgsta vidu¬tinio derlingumo, derlingus, drėgnokus gi¬lius purius priemolius, priesmėlius, piet¬rytinės ekspozicijos nuokalnes. Gerai pa¬kenčia unksmę, labai reiklus oro drėgmei. Turi gilią ir plačią šaknų sistemą ir yra atsparus vėjams.
Puošnūs parkų medžiai, auginami pavieniui, grupėmis ir kitų medžių grupių ar masyvų pakraščiais. Lietuvoje plačiau intro¬dukuotos dvi rūšys.